...nes ruduo moko mus vieno paprasto dalyko: ne viską galima išsaugoti.

Lapas turi nukristi.

Grūdas turi atsidurti žemėje.

Laukas turi nurimti.

O žmogus turi mokėti atsisveikinti su tuo, kas jau atliko savo darbą.

Šį vakarą ugniai atiduodavėme ne gyvybę. Atidavėme ženklą.

Baigiasi šviesusis metų laikas. Ugnis pasiėmė tai, kas sena, o žemė išsaugos tai, iš ko pavasarį vėl prasidės gyvybė.